2014 metais kino ekranuose pasirodžius pirmam „Džono Viko“ filmui, kuris galiausiai pavirto į itin populiarią kino seriją, gimė ir naujas standartas veiksmo žanre – brutaliai efektingas ir stilingai brutalus žvilgsnis į keršto temą. Tad nieko nuostabaus, jog daugelis kino studijų nusprendė eiti panašiu keliu, kaip kolegos iš „Lionsgate“. Tik, deja, ne visiems pavyko pasiekti panašių rezultatų.
Na, o naujausiu tokio paties stiliaus filmu kaip „Džonas Vikas“ tampa žinomo iš tokių nuostabių projektų kaip „Lūšnynų milijonierius“, „Liūtas“, „Mumbajaus viešbutis“ ir „Žaliasis riteris“ indų kilmės aktoriaus Devo Patelio režisūrinis debiutas pilno metro kine „Monkey Man“. Ir atskleisiu paslaptį... Pirmasis Devo Patelio iškeptas blynas ne tik, kad neprisvilo, bet ir sugebėjo nuoširdžiai nustebinti savo pateiktu veiksmu. O kodėl šią juostą verta pamatyti kine? Atsakysiu netrukus.
Apie ką mes čia…
Augęs skurde ir matęs daug neteisybės savo gyvenime, jaunas ir puikiai ištreniruotas Kidas nusprendžia pasipriešinti jo miesto gyventojus terorizuojančiai nusikaltėlių grupuotei, kuri kadaise nuskriaudė ir jį patį. Tačiau tai nebus tokia jau paprasta misija, nes norint pašalinti tokią piktžolę, reikės ją išrauti su visomis šaknimis – pradedant eiliniais mirti pasiruošusiais kovotojais ir baigiant negailestingu vadeiva. Kūrinio turinys
Ką gi, turime dar vieną keršto filmą. Per pastaruosius kelis mėnesius tai jau nebe pirmas tokio tipo projektas, nes šių metų pradžioje į kinus atkeliavo „Bitininkas“, o mėnesiu anksčiau „Tyli naktis“. Tik skirtumas tarp šių mano dviejų paminėtų juostų ir „Monkey Man“ yra toks, jog šis naujas trileris turi bent jau logišką ir tikroviškiau įgyvendintą idėją, o tai paperka. Be to, pats filmas žiūrisi įdomiai ne vien dėl temos, bet ir dėl skleidžiamos žinutės jame. O žinutė paprasta – atkreipti žiūrovų dėmesį į išties nepavydėtiną socialinių sluoksnių kontrastą Indijoje. Paprasčiau kalbant, ten yra arba balta (turčiai), arba juoda (vargšai), o šiokio tokio viduriuko tiesiog nerasta. Ir toks kontrastas leidžia sukurti ekrane išties įtraukiantį siužetinį pamatą tam kerštui, kurį ir pradeda vykdyti pagrindinis šio pasakojimo herojus. Veiksmo scenos juostoje pateiktos labai preciziškai, bet tuo pačiu ir brutaliai, todėl kraujo ir atvirų epizodų čia tikrai pakankamai daug, dėl ko manau reikia tik džiaugtis, nes naujai iškeptas režisierius nusprendė smagintis filmavimo aikštelėje visu šimtu procentu. Todėl ir rezultatas patenkinamas, jeigu žiūrėtume į veiksmo epizodus, kuriais neįmanoma nesigrožėti. Tad taip, „Monkey Man“ net labai prilygsta pirmiems „Džono Viko“ filmams, dėl ko reikia padėkoti šios juostos kūrėjams, kurie neperlenkė lazdos ir šiek tiek prižemino veiksmo epizodus.
Patys personažai irgi nėra iš kelmo spirti. Matome čia labai charizmatišką protagonistą ir šabloninį, bet savo žavesio turintį blogiuką, kurių motyvacija gal ir atrodo nuvalkiota, bet tas nuvalkiotas siužetinis ėjimas turėjo ir savo pliusų. Gaila, bet čia jau turiu susilaikyti, nes žinote, „spoilerių“ aš nemėgstu. Taip ar taip, personažai, mano nuomone, buvo kuo puikiausiai įterpti į istoriją, todėl su kai kuriais iš jų nėra sunku sutapatinti ar bent jau jausti jiems kažkokią simpatiją/antipatiją. Manau, tiek ir užtenka apibūdinti šio filmo siužetinį privalumą, nes, kaip ne kaip, čia visgi yra veiksmo prifarširuotas projektas, kurio cinkeliu ir turi būti veiksmas, visa kita tegul lieka antrame plane. O su veiksmu viskas čia puikiai, dėl ko tokį reginį geriausiai patirti kino salėje, kuriai šis filmas ir yra skirtas. Techninė juostos pusė
Kodėl šį filmą taip lyginu su „Džonu Viku“? Na, nes ne vien siužete yra panašumai tarp šių filmų, bet ir techniniame plane. Tai toks pat spalvingas, estetiškai gražus ir be galo kruopštus detalėms projektas, kuris įtraukia į nusikalstamą Indijos pasaulį. Kameros darbas veiksmo scenose nepriekaištingas vien dėl žvalių ir kartais nenuspėjamų veiksmo epizodų, o solidus vaizdo montažas neleidžia nei akimirkai atsikvėpti nuo tos veiksmo dozės, kurią mums dovanoja šio filmo kūrėjai. Ir dar puikus garso takelis sugeba suteikti šiai juostai savotiško šarmo indiškų melodijų skambesių fone. Žinoma, meninis apipavidalinimas bei pats produkcijos dizainas neatrodo labai jau šviežiai, atsižvelgus į tai, ką mums pademonstravo „Džono Viko“ serija, bet tuo pačiu, jeigu net tai ir kopija iš techninės pusės, ji yra tikrai kokybiška.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jokia paslaptis, kad Devas Patelis yra geras aktorius, nes kas yra matęs bent kelis filmus su juo, man pritars. Tad šioje juostoje jis taip pat atliko įtikinamą, o, kas svarbiausia, sau labai nebūdingą brutalaus vyro vaidmenį. Tad man buvo išties smagu stebėti, kaip jo įkūnyto personažo vykdomas keršto planas duoda vaisių. Tiesa, ne tik Devas čia sugebėjo pasirodyti iš geros pusės, nes filme dar vaidino mano mėgstamas Pietų Afrikos Respublikos aktorius Sharlto’as Copley’us, kuris taip pat turėjo kelis labai ryškius epizodus. Beje, abudu vyrukai jau bendradarbiavo filme „Čapis“. Antrame plane irgi viskas gerai. Devas Patelis pakvietė į savo filmą nemažai indų aktorių, tarp kurių žymiausiais buvo Vipinas Sharma, Pitobashas, Sobhita Dhulipala ir Makrandas Deshpande’as.
Verdiktas
„Monkey Man“ – stilingas savo vizualiais sprendimais, brutalus dėl rodomo turinio, negailestingai tiesmukiškas pateiktu siužetu ir tuo pačiu be galo įtraukiantis veiksmo prifarširuotas keršto temą gvildenantis reginys, kurio didžiausiu turtu tampa aktoriaus Devo Patelio pasirodymas sau nebūdingame amplua bei jo kaip režisieriaus debiutas pilametražiame kine.
Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=avNPhfCky_A
