Darius Voitukevičius, Delfi kino apžvalgininkas
2010 metais su du „Oskarus“ pelniusia sportine drama „Kovotojas“ pradėjęs savo karjeros renesansą, o su milžiniškais finansiniais hitais „Optimisto istorija“ ir „Amerikietiška afera“ jį užtvirtinęs, režisierius ir scenaristas Davidas O. Russelas po ne itin tenkinančius kino studiją rezultatus pademonstravusios 2015 metų dramos „Džoja“ dingo septyneriems metams iš didžiojo kino.
Ir šios ne tokios trumpos atostogos, matyt, buvo jam į naudą, nes šiais metais kino kūrėjas sugrįžta su intriguojančiu projektu „Amsterdamas“, kuris yra įkvėptas tikros ir be galo neįtikėtinos istorijos. Ar šis naujas Davido O. Russelo darbas yra toks pat geras kaip jo ankstesni filmai? Tuoj aš Jums atskleisiu šią paslaptį.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną du geriausi draugai ir kartu kolegos – advokatas Haroldas Vudmanas ir daktaras Burtas Berendsenas yra apkaltinami žmogžudyste, kurios, aišku, jie neįvykdė. Kad galėtų sugrąžinti savo gerą vardą visuomenėje, vyrai turi kreiptis į seną draugę Valeriją, su kuria jie kadaise leido labai smagias akimirkas Amsterdame. Ar jiems pavyks įrodyti savo nekaltumą? Sunku pasakyti, nes už viso to stovi galingi ir paslaptingi žmonės, kurie turi vieną ir konkretų tikslą. Tikslą, kuris gali paveikti milijonus žmonių visame pasaulyje.
Kūrinio turinys
Nuoširdžiai pasakius, tikrai pasiilgau režisieriaus Davido O. Russelo filmų, nes šis kino kūrėjas turi ganėtinai specifinį požiūrį į kriminalines komedijas ar komiškas dramas, dėl to jo juostos atrodo ypatingai ir nekasdieniškai. O „Amsterdamas“ kaip tik ir yra vienas iš tokio tipo projektų, kuris sužavi savo paprastumu, bet kartu ir gerai sukalta dramaturgija bei pamalonina nežinomybės faktoriumi. Taip, filmas tikrai intriguoja savo istorija iki pat kulminacijos, kuri, manau, ne vieną iš žiūrovų privers juoktis iki ašarų. Žinoma, privers juoktis bei kartu suvokti, kas yra tikras fanatizmas. Bet šičia aš ir sustosiu kalbėdamas apie siužetinius aspektus, nes, kaip ten bebūtų, filmas pateikiamas kaip detektyvas, kurio metu mes turime išaiškinti, kas gi pakišo pagrindinius personažus ir ar jiems pavyks įrodyti savo tiesą. Bet be detektyvo mes gauname kelias labai įdomiai bei sklandžiai vystomas temas, kaip antai meilė, draugystė ir pareiga prieš visuomenę. Todėl šios kelios mano paminėtos filmo temos leidžia mums suvokti, kokie gi yra tie herojai, kurie bando ieškoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Juostos veikėjai atsiskleidžia išties šauniai, nors tai ir daro palaipsniui. O jų draugystės pradžia bei savotiška viso to ekspozicija džiugina, nes neįmanoma suvaldyti emocijų nuo iš ekrano sklindančio pozityvumo. Aišku, kalbu čia ne vien apie advokatą su daktaru, bet ir apie jų brangiąją seselę Valeriją. Ši trijulė pavergia, nors, tiesą pasakius, filme turime dar kelis puikius veikėjus, bet apie juos visgi turėsiu patylėti, nes tegul jie išlieka staigmena kiekvienam iš Jūsų. Filmo tempas pačioje pradžioje yra ganėtinai žvalus, nors tam tikrais momentais atsiranda ir lėtumas bei pakankamai ilgų dialogų epizodai, kurie paryškina rodomą ekrane situaciją. Tad šiuo atveju nuobodžiauti tikrai nereikės, nors tai ir nėra visiškai pramogai skirtas filmas, o labiau autorinio pobūdžio tikrais įvykiais įkvėpta komedija, kurią gali žiūrėti tiek snobas, tiek ir žmogus, kuris nori smagiai praleisti laiką kino salėje su lengvesnio turinio filmu. Čia aš ir sustosiu, nes visą filmo grožį ir sklandžiai sudėliotą siužetinę liniją geriau įvertinkite patys didžiajame kino ekrane. Filmas ten žiūrisi fantastiškai. O režisieriui Davidui O. Russelui linkiu artėjančiame apdovanojimų sezone susižerti bent kelis prizus, nes tai, mano nuomone, vienas geresnių jo karjeros darbų.
Techninė juostos pusė
Kaip ir priklauso geram kinui, šios juostos produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas atrodo nepriekaištingai. Man labai patiko kostiumai, 1930-ųjų aplinka, dekoracijos ir grimas, visa tai lydėjo mus nuo šios istorijos pradžios iki pat jos netikėto finalo. Taip pat filme imponuoja garso takelis bei detektyvinę atmosferą paryškinančios muzikinės kompozicijos, o operatoriaus darbo specifika ir kruopštumas neleidžia atitraukti akių nuo šio nuostabaus pasakojimo. Vaizdo ir garso montažas - taip pat.
Aktorių kolektyvinis darbas
Yra aktoriai, kurių pasirodymas viename ar kitame filme dažniausiai garantuoja jo gerą kokybę. Ir vienu iš tokių Holivudo aktorių yra kūno transformacijos meistras bei „Oskarą“ už antraplanį vyrišką vaidmenį filme „Kovotojas“ pelnęs Christianas Bale‘as. Čia jis irgi buvo nuostabus visame kame, todėl iš visų ekrane pasirodžiusių aktorių, jo vaidyba atrodė geriausiai. Tiesa, nepamirškime ir apie nuostabiąją Margot Robbie su Denzelio Washingtono sūnumi Johnu Davidu, kurie irgi žibėjo ekrane, nors ir ne taip ryškiai, kaip Christianas. Taip pat filme šauniais vaidmenimis gali pasigirti Anya Taylor-Joy su Rami Maleku, o tokie ekrano veteranai kaip Robertas De Niro, Michaelas Shannonas, Mike‘as Myersas, Timothy‘is Olyphantas ir Matthiasas Schoenaertsas irgi suteikė filmui solidumo. Beje, kas dar nustebino, tai trumpas, bet tikrai įsimintinas dainininkės Taylor Swift pasirodymas. Turi mergina talento ne tik scenoje, bet ir prieš filmavimo kameras.
Verdiktas
„Amsterdamas“ – puikus nuo pradžios iki pabaigos tikrais įvykiais įkvėptas komedinio pobūdžio detektyvas su rimtos dramos prieskoniu, dėl ko šią juostą galima pozicionuoti ne tik kaip puikų pramogai skirtą kino kūrinį, bet ir vidinį snobą tenkinantį reginį. Filmo pliusais be užsuktos ir netikėtais siužetiniais vingiais papuoštos istorijos tampa nuostabi aktorių vaidyba, kruopštūs ir tikslūs rodomą ekrane laikotarpį nupaveikslavę techniniai aspektai bei solidi Davido O. Russelo režisūra. Vienareikšmiškai – vienas geresnių 2022 metų filmų savame žanre.
