2013 metais pasaulį išvydo naujai žiūrovų kartai pristatyta žymios rašytojos Ceciles Aubry knygos ekranizacija „Gražuolė ir Sebastianas“, kuri ne tik pelnė kritikų ir žiūrovų simpatijas, bet ir atsipirko finansiškai. Tas, žinoma, paskatino sukurti antrąją dalį, kuri pasirodė 2015 metais, tačiau jos jau nelydėjo tokia sėkmė.Ir dabar, praėjus aštuoneriems metams nuo antrojo filmo, pasirodo trečioji dalis, kuri perkrauna visą seriją ir pristato visiškai naują žvilgsnį į šią nuostabią istoriją. Tačiau ar filmas „Gražuolė ir Sebastianas. Naujoji karta“ turi šansą prilygti 2013 metų juostai?
Apie ką mes čia…
Sunkiai suvaldomas dešimtmetis pokštininkas Sebastianas savo elgesiu galiausiai įgrista mamai taip, kad ji nusprendžia išsiųsti jį vasaros atostogų pas senelę ir tetą į kalnus. Ir nors visas šis sumanymas vaikinui labai nepatinka, atvažiavęs į svečius jis netikėtai susidraugauja su kaimynystėje gyvenančiu šunimi, vardu Gražuolė. Sebastianas nenutuokia, kad šis susitikimas pakeis ne tik jo, bet ir jo naujos draugės gyvenimus.
Kūrinio turinys
Jeigu jums teko žiūrėti vieną iš dviejų ankstesnių šios serijos dalių ir jos jums padarė gerą įspūdį, manau, kad ir šiuo filmu neteks nusivilti. Visgi tai visai šeimai skirtas pasakojimas, kuris įtraukia į labai naivią, bet tuo pačiu patraukliai papasakotą istoriją. Istorija, kurios metu tiek maži, tiek dideli kine apsilankę žiūrovai gali išvysti ne vien smagiai pateiktą berniuko ir šuns nuotykį, bet dar ir įžvelgti pamokslą.
Filme smagiai ir labai įtikinamai parodyta berniuko ir šuns draugystė bei kartu pateiktas kelios labai gyvenimiškos situacijos. Ypač jos gali būti aktualios tiems žmonėms, kurie nori augintinio arba jau jį turi. Jau nekalbant apie šiuolaikinių vaikų ir paauglių pomėgius bei jų laisvalaikio praleidimą su technologijomis. Telefonai, planšetės, kompiuteriai ir įvairios juose įdiegtos programėlės dažnai atskiria mus nuo realaus pasaulio bei tiesiog elementariai iššvaisto valandas brangaus gyvenimo. Ir filme apie tai ne vieną kartą yra užsimenama. Personažai juostoje ganėtinai neblogi, nors ir pateikti pagal visas standartines tokio tipo filmų klišes, pradedant blogu šuns šeimininku, draugų ieškančiu, bet jų nesurandančiu vaiku ir baigiant gyvūnu, kuris nori dėmesio, meilės ir nuotykių. Kaip bebūtų, visi mano išvardyti tipažai šioje istorijoje puikiai veikia, todėl ir patikėti tuo, kas vyksta tarp jų, galima labai lengvai.
Techninė juostos pusė
Iš techninių niuansų šis filmas atrodo pakankamai panašus į kitus identiškos temos ir stiliaus projektus, todėl nieko ypatingo ar išskirtinio vizualiniu aspektu jame nerasite. Tačiau vis tiek juosta dovanoja išties tvarkingai atrodančią ir akims mielą išorę dėl meninio apipavidalinimo, kameros darbo ir vaizdo montažo. O graži ir puikiai prie scenų priderinta muzika sukuria labai jaukią ir netgi šiek tiek emocionalią iš ekrano sklindančią atmosferą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Reikalauti geros vaidybos iš tokio tipažo filmų aktorių yra be galo naivu, nes dažniausiai pagrindinius vaidmenis čia atlieka vaikai, kurie arba išvis neturi jokios aktorinės patirties, arba tik bando žengti pirmus savo žingsnius aktorystėje, todėl dažnai tiesiog tenka užmerkti akis į jų neįtikinamus arba tiesiog pernelyg ekspresyvius pasirodymus. Tačiau šiuo atveju viskas nėra taip blogai. Man visai patiko, kaip Sebastano vaidmenį atliko Robinsonas Mensahas Rouanetas, todėl patikėti jo chemija su šuniuku filme tikrai galima. Taip pat filme galime pamatyti ir kelis kitus visai šauniai pasirodžius aktorius, kaip Michele Laroque, Syrusas Shahidis, Aurelienas Recoingas ir Alice David. Tiesa, filmą teko žiūrėti su lietuvišku dubliažu, kas man nelabai patiko. Prie lietuviškai dubliuotos animacijos galima priprasti, o su vaidybiniais filmais viskas yra sudėtingiau.
Verdiktas
„Gražuolė ir Sebastianas. Naujoji karta“ – šiltai ir be galo mielai pateiktas visai šeimai skirtas nuotykis, kuris ganėtinai paprastu, naiviu ir tiesiog įtikinamu būdu priverčia suvokti, dėl ko mes taip mylime šuniukus bei kodėl būtent jie yra geriausi žmonių draugai.
