Dario Voitukevez, DELFI 2022 m.
2009 metais Jamesas „pasaulio karalius“ Cameronas pristatė vieną iš svarbiausių visų laikų kino projektų – tikrą technologinę revoliuciją kine sugebėjusį sukelti vizualų šedevrą „Įsikūnijimas“, kuris buvo labai panašus į žymią legendą apie indėnę Pokachontą, o tai, žinoma, sukėlė nemenkas kinomanų diskusijas, jie netgi kaltino režisierių plagiavimu.
Tačiau siužeto originalumo stoka ar kiti kaltinimai nesutrukdė šiam specialiųjų efektų turinčiam hitui nurungti to paties Jameso Camerono režisuotą „Titaniką“ ir tapti daugiausiai kino istorijoje užsidirbusiu filmu. Buvo tik laiko klausimas, kada gi kūrėjai paskelbs apie tęsinio pasirodymą. Jeigu tai būtų koks nors kitas filmas ir jį režisuotų ne Jamesas Cameronas, o kitas įtakingas žmogus, „Įsikūnijimas 2“ pasirodytų vėliausiai po trijų metų. Bet šis atvejis yra visai kitoks, nes Jamesas Cameronas norėjo ir vėl sudrebinti kino industriją, todėl nusprendė neskubėti ir sulaukti palankios progos pristatyti naujus specialiuosius efektus ir technologijas, kurios vėliau gali tapti itin svarbiomis kuriant kitus tokio pobūdžio projektus.
Tad pagaliau, praėjus trylikai metų, mes galime lengviau atsikvėpti ir tuo pačiu dar kartą pasinerti į šį nuostabų ir vizualiai įspūdingą Jameso Camerono sukurtą pasaulį. Tik ar tas ilgas laukimas ir milžiniški lūkesčiai nenuvils? Štai kur svarbiausiais klausimas. Būtent į jį ir bandysiu atsakyti šioje trumpoje ir jokių „spoilerių“ neturinčioje apžvalgoje.
Apie ką mes čia…
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai susivienijusios Na‘Vi gentys su Džeiku Saliu priešaky nugalėjo savo gimtoje Pandoros planetoje piktus kėslus turinčius žmonės, horizonte pasirodė nauja grėsmė. Šįkart mobilizuoti ir dar labiau pavojingesni žmonės nusprendžia smogti su visa savo turima galia Pandoros gyventojams. Ar Džeikui šįkart pavyks išgelbėti planetą ir tuos, kuriuos jis myli? Sunku pasakyti, nes šįkart žmonės yra pasiryžę laimėti bet kokia kaina, net jeigu jiems reikėtų išnaikinti viską, kas yra gyva visoje Pandoros planetoje.
Kūrinio turinys
Apie šio filmo pasirodymą kino ekranuose nenoriu rašyti, nes, manau, kad apie tai galėsite paskaityti „Wikipedia“ straipsnyje. Patariu tai padaryti, nes ši istorija yra ne ką mažiau įdomi už patį filmą. Šįkart visą dėmesį noriu skirti antrosios „Įsikūnijimo“ dalies siužeto aptarimui be svarbių detalių atskleidimo, nes ir patys kūrėjai iki pat premjeros bandė nuslėpti, kas gi šiame filme vyks ir kokias staigmenas jie mums pateiks. O staigmenų čia yra, nors pats pasakojimas ne toks ir naujas. Vis dėlto ir pirmasis filmas neturėjo originalaus siužeto, bet jis buvo įdomus. Tokia pati yra ir antroji dalis. Istorija paprasta, daug kartų matyta, bet pateikta labai intriguojančiai, neįmanoma nesimėgauti ekrane rodomu reginiu. Čia netrūksta meilės, dramatizmo, veiksmo ir, svarbiausia, užuominų apie gamtos tausojimą. Jeigu pirmajame filme buvo kalbama apie Žemės užterštumą ir žmogaus santykį su gamta, antroje dalyje rodomas vanduo, kuris simbolizuoja vandenynų ir jūrų taršą bei naikinamą juose gyvenančią fauną. Svarbiausia, jog šios žinutės yra pateiktos iš labai paprastos bei visiems aiškios perspektyvos, todėl galima teigti, jog Jamesas Cameronas su savo projektais vykdo labai kilnią edukacinę misiją ir tokiu būdu sugeba parodyti tiek vaikams, tiek vyresniems žiūrovams, kodėl gamta yra svarbi ir kaip mes turime ją saugoti, kad mūsų palikuonys galėtų džiaugtis šiuo nuostabiai margu pasauliu. Filmas dovanoja dar ir labai dinamišką veiksmą, kuris, beje, vėliau kelia ir įtampą. Atvirai, tai buvo taip įspūdinga, jog net nesinorėjo nuo filmo atitraukti akių. Pasiruoškite intensyviam ir neprailgstančiam veiksmui, po kurio dar ilgai bus sunku atsitokėti. Filme puikiai atskleidžiamas kiekvieno veikėjo charakteris. Kai kurie iš jų sukėlė simpatiją ir antipatiją, todėl kiekvienas žiūrovas ras ką pamėgti, o ko nekęsti. Daugiau nenoriu apie juos nieko rašyti, nes yra paslėptos kelios labai svarbios staigmenos, kurios turėtų pradžiuginti „Įsikūnijimo“ gerbėjus. Šis naujas Jameso Camerono sukurtas filmas nenusileidžia pirmąjai daliai, o kai kuriuose vietose ją net pranoksta. Tačiau, kaip visi žinote, ne dėl siužeto ar dramaturgijos žmonės pamėgo „Įsikūnijimą“, todėl filmą būtina žiūrėti kine ir tik kine. Namie nebus tokio efekto, kokį dovanoja milžiniškas kino ekranas ir puikus garsas. O aš laukiu kitų dalių. Kol kas suplanuotos yra dar dvi (trečioji jau užbaigta, o ketvirtoji filmuojama). Kaip bus su penkta dalimi? Viskas priklausys nuo finansinių antrosios dalies rezultatų, kurie turėtų viršyti 2 milijardus dolerių. Kitaip antrasis filmas bus nesėkmingas. Tad palinkėsiu Jamesui Cameronui ir jo komandai sėkmės, o jums gero reginio!
Techninė juostos pusė
Manau, kad visi puikiai supranta, jog ne pačioje istorijoje ar siužete slypi „Įsikūnijimo“ sėkmė, o jo nepriekaištingame ir stulbinančio grožio techniniame apipavidalinime. Jeigu pirmasis 2009 metų filmas atrodė išties tobulai, galiu pasakyti, jog jo ilgai lauktas tęsinys pranoksta tą tobulumą ir dovanoja mums tokius specialiuosius efektus, kokių mes dar nesame regėję. Todėl nedaugžodžiaujant sakau, kad filmo CGI, produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas sukelia milžinišką palaimą. Žinoma, neužmirškime ir svarbiausio – 2009 metų „Įsikūnijimo“ sėkmės kaltininko – visagalio 3D, kuris po filmo pasirodymo tapo itin populiarus. Tik skirtumas tas, jog Jameso Camerono juosta buvo filmuota specialiomis 3D kameromis, o ne konvertuota į trimatę erdvę. Būtent tokį pat reginį dovanoja ir šio hito tęsinys, kuris 3D atrodo dar įspūdingiau. Taip pat noriu pagirti labai gerą montažą, kuris nesukelia visiškai jokio diskomforto ar nuobodulio peržiūros metu. Visas šis, virš trijų valandų trunkantis pasakojimas, nenuvargina, o tiesiog suteikia išties smagią ir neprailgstančią pramogą. Be to, nuostabiai filme atrodo dinamiškumo perpildytas kameros darbas bei epiška ir įtampą ekrane sukelianti muzika.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didžiausias šio filmo laimėjimas – įspūdingas ir itin tikroviškas „motion capture“ technologijos panaudojimas, todėl ir aktoriai privalėjo kuo įmanoma natūraliau vaidinti, kad žiūrovai galėtų patikėti jų išreikštomis emocijomis. Filme turime nemažai senbuvių, tarp kurių Samas Worthingtonas, Zoe Saldana, Stephenas Langas, Sigourney Weaver ir Joelis Davidas Moore‘as, o jų gretas papildė puikus naujokų būrys. Labiausiai iš visų čia išsiskyrė Kate Winslet, Cliffas Curtisas, Edie Falco ir Jemaine‘as Clementas. Taip pat norėčiau pagirti ir kelis tokius jaunus talentus kaip Britainas Daltonas ir Bailey Bass.
Verdiktas
„Įsikūnijimas: Vandens kelias“ – įspūdingiausiais kino istorijoje specialiaisiais efektais papuoštas ir visiškai neprailgstantis trijų valandų veiksmo, dramos bei melodramos perpildytas epiškas reginys, kuris prie viso to sugeba dar ir ištransliuoti itin svarbią ekologinės katastrofos žinutę. Be jokių abejonių – tai pats didingiausias ne tik šių metų, bet ir kelių pastarųjų metų pramoginis projektas, kurį privaloma žiūrėti tik dideliame kino ekrane.
