Dario Voitukevez
Fantastinius filmus kuriantis režisierius Garethas Edwardsas jau ne vieną kartą pamalonino mus su kokybiškais reginiais. Jo pirmasis 2010 metais pasirodęs pilno metro filmas „Monstrai“ yra vienas iš įdomesnių autorinio kino atstovų vertinant visus minėto žanro filmus, 2014 metais dienos šviesą išvydęs blokbasteris „Godzila“ virto naujos kino visatos pranašu, o šalutinis „Žvaigždžių karų“ projektas „Šelmis-1“ yra laikomas geriausiu studijos „Walt Disney“ valdomos kosminės operos kino filmu.
Tad nenuostabu, jog šis Anglijoje gimęs režisierius kelia pasitikėjimą, todėl jo naujasis darbas „Kūrėjas“ buvo vienas laukiamiausių 2023 metų rudens kino sezono filmų. Šiam savo naujam filmui jis dar ir parašė scenarijų, todėl „Kūrėją“ galima laikyti autoriniu projektu, o tai pastaraisiais metais yra reta, jeigu kalbėsime apie mokslinės fantastikos ar tiesiog fantastinį žanrą. Ir galiu pasakyti, jog tai vienas geriausių fantastinių filmų išleistų per daugelį metų, o tuo pačiu – geriausias šių metų mokslinės fantastikos filmas. Plačiau apie tai sužinosite perskaitę šią trumpą ir jokių „spoilerių“ neturinčią apžvalgą.
Apie ką mes čia…
Kažkada žmonija bei dirbtinis intelektas sugebėjo kartu susigyventi, sukurdami išties klestintį pasaulį. Tačiau vieną dieną dėl neaiškių priežasčių prieš Los Andželo gyventojus buvo panaudotas branduolinis ginklas. Taip prasidėjo karas tarp robotų ir žmonių, kurio epicentre atsidūrė buvęs karys Džošua. Jis net nenutuokia, jog visai netrukus nuo jo ir tik nuo jo priklausys viso pasaulio likimas.
Kūrinio turinys
Iš šio mano parašyto filmo siužeto pristatymo gali atrodyti, jog pamatysime dar vieną pasakojimą apie pasaulio gelbėtoją ir tą „išrinktąjį“, paskui kurį eis minios žmonių. Bet taip nėra, nors „išrinktojo“ motyvas filme kažkur šmėžuoja, bet labai minimaliai, nes ši istorija ne apie tai, o pirmiausia apie lygybės jausmą ir toleranciją. Bet apie tai papasakosiu šiek tiek vėliau. Man labai smagu, kad mokslinės fantastikos žanre kartas nuo karto atsiranda originalūs ir jokiai žymiai kino serijai ar knygų ciklui nepriklausantys projektai. Visgi šiais komiksų laikais yra išties rizikinga skirti pinigus tokio pobūdžio kinui, nes jis elementariai gali atnešti milžiniškus nuostolius. Ir ne dėl to, kad filmas blogas, o dėl to, jog žmonės yra pripratę prie kažko vieno ir nenori matyti naujovių. Tad ne vienas geras tokio pobūdžio projektas patyrė finansinę nesėkmę. O kur dar visokios srautinių transliacijų platformos, kurios Covid-19 dėka suklestėjo ir tokiu būdu pasiglemžė iš kino salių dalį auditorijos. Kalbant apie „Kūrėją“, galiu pasakyti, jog tai gal ir nėra filmas labai unikalus savo siužetu, nes jį bežiūrint galima rasti sąsajų ir su kitais panašaus pobūdžio darbais. Ir jeigu man tektų išvardinti kelis iš jų, pasakyčiau, jog ši juosta man labiausiai priminė filmų „Žmonių vaikai“, „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, „Dirbtinis intelektas“ ir „Terminatorius“ kokteilį. Ir tai yra milžiniškas komplimentas, nes šie keturi išvardinti mokslinės fantastikos šedevrai tikriausiai ir tapo šios Garetho Edwardso surežisuotos juostos įkvėpimo šaltiniu. Filme matomas kariaujantis dirbtinis intelektas, savotiška detektyvinė istorija ir bėglių istorija, o visa tai įvilkta į netolimos utopinės ateities viziją.
Vienas iš geresnių šios juostos siužetinės linijos pliusų yra išties gerai išdirbtas pasaulio vaizdą. Ypatingai jame vykstančio karo fonas, kuris suskirstė visuomenę į kelias stovyklas. Be to, visas šis karas – puiki aliuzija į kai kuriuos Biblinius motyvus bei mūsų dabartį. Suprantu, kad filmo scenarijus buvo rašomas iki įvykių Ukrainoje, bet kai kurios jo detalės taip idealiai parodo tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, jog bežiūrint filmą darosi baisu. O kai dar paliečiama dirbtinio intelekto tema, kuri po kelių dešimtmečių gali tapti realybe, darosi išvis nejauku. Tad kai kurios šiame filme paliestos temos suteikia peno rimtiems apmastymams pasibaigus seansui. Filme turime nemažai siužetui svarbių personažų, bet kaip ne kaip, viskas čia sukasi apie pagrindinę porelę – Džošua ir Alfę, kurių ryšys, bendravimas, artumas ir matomas pasaulis įtikina. Galiausiai, kiekvienas iš personažų atsiskleidžia, įpusėjus juostai nuoširdžiai norėjosi juos palaikyti. Antagonistai filme klišiniai ir nieko įdomaus neparodantys apart žiaurumo. Bet manęs jie netrikdė. Veiksmo scenų filme labai daug ir jos išties efektingos, tačiau kai kur siužetas vystomas pakankamai lėtai, dominavo dialogai. Bet svarbiausia, jog viskas pristatyta nenuobodžiai ir žiūroviškai, jog net nepastebėjau, kaip gi greitai prabėgo tos dvi filmo valandos. Na ir svarbiausia – temos. Kaip jau užsiminiau anksčiau, režisierius su šiuo filmu bandė mums parodyti, jog kiekvienas iš mūsų, nesvarbu kokios esame rasės, kurį tikėjimą išpažistame, kokios seksualinės orientacijai jaučiamės ar kuriai tautai priklausome, mes visi nusipelnėme gyventi taikoje ir ramybėje. O su tam tikrais filme pateiktais pavyzdžiais nesunku suprasti, kodėl žmonija nėra tam pasiruošusi. Gilmas yra ne tik puiki pramoga, bet ir perteikia mintį apie toleranciją bei lygybę. Na, o jeigu jums patinka mokslinės fantastikos žanras, mėgstate originaliai parašytas istorijas ir norite praleisti prasmingai laiką kine, ši Garetho Edwardo surežisuota juosta tam puikiai tinka.
Techninė juostos pusė
Be jokių abejonių, vieni geriausių specialiųjų efektų, kokius man teko matyti per daugelį metų. Taip natūraliai, taip tikroviškai, taip kruopščiai, taip detaliai pateikti netolimos ateities pasaulį ir tą padaryti vos už 80 milijonų dolerių galėjo tik labai talentingas žmogus. Žiūrėdamas filmą galėjau tik grožėtis jo epiškumu bei puikiai įgyvendintu produkcijos dizainu. Meninis apipavidalinimas su dekoracijomis, kostiumais, grimu, šukuosenomis ir pasirinktomis lokacijomis priešakyje taip pat padarė man milžinišką įspūdį. O kur dar nuostabi bei nerimą kelianti, o kartu ir nemenką įtampą sukelianti muzika, sklandžiai leidęs išvystyti istoriją vaizdo montažas, efektingais manevrais veiksmo scenose galintis pasigirti kameros darbas ir galingas garsas. Vienu žodžiu – tikra fiesta tiek akims, tiek ir ausims.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vaidino visi gerai. Pagrindinį vaidmenį filme atliko Denzelio Washingtono sūnus (nepabosta man to kartoti, nes iki tėvo jam dar labai toli) Johnas Davidas Washingtonas, kuris ne vieną kartą pademonstravo visai pakenčiamus draminius sugebėjimus. Bet mano nuomone, didžiausiu šios juostos atradimu tapo devynmetė Madeleine Yuna Voyles, kuri dažnai užgoždavo ekrane visus kitus savo vyresnius kolegas. Filme vaidino dar ir Gemma Chan bei Sturgillas Simpsonas. Iš veteranų pasirodė „Oskaro“ laureatė Allison Janney, japonų kino žvaigždė Kenas Watanabe‘as ir išskirtinio balso tembro savininkas Ralphas Inesonas.
Verdiktas
„Kūrėjas“ – įtraukiantis savo paprastu, bet gerai išdirbtu siužetu, įtampos draminiuose epizoduose nestokojantis, puikiai rodomą ekrane pasaulį pristatęs ir kelias itin svarbias žmogiškas temas apčiuopęs mokslinės fantastikos žanrui priklausantis filmas, kurio režisieriumi bei scenaristu tapo Garethas Edwardas. Tuo pačiu, tai techniškai beveik nepriekaištingas reginys su tikroviškai specialiaisiais efektais, nenuobodžiai atrodančia išore ir dėka operatoriaus staigių manevrų efektingai pateiktomis veiksmo scenomis. O tai leidžia žiūrovams gauti išties kokybišką pramogą.
