Nuo Luvro iki Bekingemo rūmų, nuo Paryžiaus lūšnynų iki La Rošelio apgulties... Religinių karų ir britų invazijos grėsmės draskomoje šalyje garsieji karališkieji muškietininkai sukirs kardus su kardinolo gvardija, pasiruošę atiduoti savo gyvybes dėl Prancūzijos galybės. Pamėgtas visų kartų 1844 metais Aleksandro Diuma parašytas istorinis nuotykių romanas „Trys muškietininkai“, įgavo naujų spalvų ir kino žiūrovams siūloma galimybė iš naujo pasinerti į Ato, Porto, Aramio ir d’Artanjano nuotykius. D'Artanjanas toks, kuriam netrūksta aistringos meilės ir išdavystės, ar net teisinių intrigų, o kaip be herojiškumo ir ištikimybės. Filmo režisierius Martinas Bourboulonas įsitikinęs, kad šis kino žanras, kuris visada leido žiūrovams svajoti, vertinti draugystę ir įkvėpti kilniems veiksmams, tebėra aktualus, todėl jam ir filmavimo grupei teko užduotis pristatyti šią klasikinę istoriją žiūrovams pagal šiuolaikinius reikalavimus.
Dirbti, su tokiu puikiu ir visame pasaulyje žinomu romanu kaip „Trys muškietininkai“, visada įdomu, tačiau taip pat užkrauna filmo kūrėjams nemažai atsakomybės. Pagrindinis klausimas – kaip tai padaryti, kad šiuolaikiniam žiūrovui būtų įdomu. Režisieriaus komandai pagalbos teko ieškoti XX amžiaus 6–7 dešimtmečių istoriniuose nuotykių filmuose, kuriuose pagrindinių veikėjų siužetinės linijos persipina su istoriniais įvykiais. „Kai prisimenu, ką man vaikystėje reiškė Diuma romanas, pagalvoju apie kažką tikrai įspūdingo ir grandiozinio“, – sako „Trys muškietininkai: d'Artanjanas“ režisierius Martinas Bourboulonas „Šiais laikais, kai žiūrovui siūloma filmus žiūrėti per skirtingas platformas, mes visų pirma norėjome sukurti kiną, kuriuo būtų galima mėgautis dideliame ekrane. Scenarijaus autoriai kūrė medžiagą, pritaikydami ją didelio ekrano poreikiams ir trumpindami siužetą, todėl iškart kilo mintis visą istoriją padalinti į dvi dalis viena. Taigi mums pavyko sukurti du filmus.
Filmas labai dinamiškas ir kupinas kontrastingų emocijų – sukurtas pagal tai, kas parašyta Diuma romane. Scenarijaus autoriams Mathieu Delaporte ir Alexandre de la Patellier pavyko išlaikyti geriausius romano faktus, papildant juos įvairiomis akimirkomis, leidžiančiomis išlaikyti nuolatinę filmo dinamiką – kas ir buvo pagrindinė filmo kūrėjų užduotis. Filmavimo metu daug naudotas vieno kadro principas, kad žiūrovas galėtų įsijausti į personažus ir kartu išgyventi vaizduojamus įvykius. „Tokiam filmui ir tokiems vaidmenims ypatingą dėmesį skyrėme aktorių pasirinkimui, tai buvo kažkas ypatingo, – prisimena režisierius, – kaip vieną pirmųjų Ato vaidmeniui pasirinkome legendinį Vincentą Casselį, jis taip tiko muškietininkų pilkajam vilkui. Scenarijaus autoriai sugalvojo puikią frazę, kuri puikiai apibūdino Atą – „jis bandė paskandinti savo demonus vyne, bet jie išmoko plaukti“. Labai didžiuojuosi kitais muškietininkais Romain Dury, Francois Civil ir Pio Marmai ir labai džiaugiuosi galėdamas dirbti su tokiomis aktorėmis kaip Eva Green ir Vicky Krieps, Miledi ir Prancūzijos karalienės vaidmenims.
„Manau, kad Aleksandras Diuma į kiekvieną muškietininką įdėjo dalį savęs“, – sako d'Artanjaną vaidinantis Francois Civil, – „Jaunystės užsidegimas, drąsa ir įžūlumas yra vienintelis turtas, priklausantis šiam gaskonui. Mane labai sužavėjo vidinė d'Artanjano pažanga susidėjus su kitais muškietininkais. Šį personažą savo laiku vaidino tiek daug žinomų aktorių, todėl man buvo didelė garbė prisijungti prie tokios komandos.
„Praėjo daug metų, kol prancūzai vėl ėmėsi šio nemirtingo Diuma kūrinio – galima sakyti, „Trys muškietininkai“ sugrįžo į savo gimtąjį uostą“, – šypsosi Ato vaidmenį atliekantis Vincentas Casselis, – „Man labai patinka Ato asmenybė, nes būtent jis yra jungiamoji grandis tarp daugelio romano siužeto linijų. Jis turi labai platų emocijų spektrą – jį persekioja praeities šešėliai, kaltės jausmas dėl to, ką padarė praeityje, jį kankina gėdos ir graužaties jausmas. Jis norėtų šypsotis kaip d'Artanjanas, bet negali, nes nebemoka būti laimingas. Esu vyresnis už Ato veikėją knygoje ir mano amžius neabejotinai padėjo geriau suprasti savo personažą“.
„Tris muškietininkus“ skaičiau mokykloje ir jau tada mane labai įkvėpė Miledi personažas bei jos aistra nuotykiams ir avantiūroms“, – prisipažįsta Miledi vaidmenį atliekanti Eva Green. „Filmo kūrėjai sugebėjo pajudėti toliau nuo įprasto Miledi įvaizdžio, kokį matėme ankstesnėse romano ekranizacijose, ir atskleidė daugiau apie ją, kodėl ji yra tokia, kokia yra. Šiai moteriai negalioja jokie principai, ji bebaimė ir negailestinga, pasirengusi padaryti bet ką, kad pasiektų savo tikslą. Antroje filmo dalyje išsiaiškinsime, kokia buvo viso to priežastis. Esu labai dėkinga visiems, kurie mane ruošė šiam vaidmeniui – visiems, kurie turėjo kantrybės išmokyti mane joti, kovoti su kardu ir kautis. Ir dar ypatingas ačiū puikiam kostiumų dizaineriui, kuris sukūrė tikrai unikalius kostiumus”.
Ruošdamasi filmui, režisieriaus Martino Bourboulono komanda, dar kartą peržiūrėjo daugelį ankstesnių romano „Trys muškietininkai“ adaptacijų. „Mes labai nustebome, kad iš esmės visos jos buvo komedijos, kas labai stebina, nes Diuma kūryba yra gana tamsaus ir atšiauraus pobūdžio. Tačiau taip pat gerai, kad iš visų ankstesnių filmų nė vienas nėra laikomas universaliu etalonu. Romane yra dvi pagrindinės siužetinės linijos skirtos karalienės kerams ir La Rošelio apgulčiai. Tokios pagrindinės laiko juostos yra ir mūsų filme, tačiau pagrindinis paradoksas buvo tas, kad romanas labai ilgas, mažai scenų, kuriose visi muškietininkai yra kartu, o Miledi šiuose įvykiuose pasirodo gana vėlai. Nusprendėme šias istorijas šiek tiek modifikuoti, todėl atsirado medžiaga pakankamai dviem filmams. Filmo „Trys muškietininkai: d'Artanjanas“ tęsinį „Trys muškietininkai: Miledi“ žiūrovai ekranuose išvys jau šį gruodį.
