bernardinai.lt
2022 m. Europos kino apdovanojimuose (EFA) geriausiu Europos dokumentiniu filmu pripažintas Ukrainoje, apsiaustame Mariupolyje, rusų okupantų nužudyto režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“. Iki jo vienintelis Lietuvos režisierius, pelnęs šį apdovanojimą, buvo Audrius Stonys, 1992 m. pagerbtas už savo filmą „Neregių žemė“.
Garbingą apdovanojimą ceremonijoje, vykusioje gruodžio 10 d. Reikjavike, Islandijoje, atsiėmė M. Kvedaravičiaus dukra Tėja Kvedaravičiūtė. Ji kalbėjo: „Labai ačiū akademijai ir prodiuseriams, kurie dirbo taip atsidėję, kad šis filmas pasirodytų. Jo režisierius, mano tėtis, šiandien negali būti čia kartu. Jis prarado savo gyvybę gabendamas vaistus žmonėms. Aš taip didžiuojuosi, kad turėjau tokį nuostabų žmogų savo gyvenime.“
Pasaulinė M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera įvyko oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“. „Mariupolį 2“ prieš pat festivalį pabaigė kurti montažo režisierė Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, ir režisieriaus sužadėtinė, bendražygė Hanna Bilobrova.
Iškart po premjerų pirmosiomis dienomis Kanų kino festivalyje „Mariupolis 2“ filmas laimėjo specialų dokumentinio kino prizą. Pasak žiuri, apdovanojimas skirtas filmui, kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso dalyviu. Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam darbui „Mariupolis 2“. Šis darbas sulaukė didelio žiniasklaidos ir kino kritikų dėmesio. Pavyzdžiui, Owenas Gleibermanas „Mariupolį 2“ vadina tikru karo Ukrainoje dokumentu. „Matai mažus įvykius ir juos jauti – gyvenimas toks, koks buvo gyvenamas karo metu, to nepamatysi per CNN“, – rašo „Variety“.
„Mariupolis 2“ yra antras M. Kvedaravičiaus filmas – mozaika, skirta kasdienybės akimirkoms mieste, išgyvenančiame karą. Pirmasis „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m., jo premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione.
M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ – apie čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybę. „Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia, ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius sukūrė penkis filmus, visi jie sulaukė sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čečėnijoje, jų artimųjų traumas. Filmas pratęsė M. Kvedaravičiaus mokslinį tyrimą „Mirtis, sapnai ir žmonių dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje“, jo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje; „Barzakh“ pelnė Ekumeninio žiuri ir „Amnesty International“ apdovanojimus.
2019 m. Venecijos festivalyje, Kritikų savaitėje, M. Kvedaravičius pristatė vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinę premjerą.
Jau įvyko ir kelerius metus įvairiose pasaulio šalyse filmuotos M. Kvedaravičiaus dokumentinės esė „Prologas“ pasaulinė ir lietuviškoji premjera.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Film“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėjusios kino gamybos kompanijos „Easy Riders Films“ (prodiuserė Nadia Turincev, Prancūzija) ir „Twenty Twenty Vision“ (Vokietija, podiuseris Thanassis Karathanos).
Režisierius M. Kvedaravičius šių metų kovo pabaigoje buvo nužudytas Ukrainoje, apsiaustame Mariupolyje. Vasario 24-ąją prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, jis su kūrybine grupe filmavo dokumentinį filmą Ugandoje. Prieš tai jau buvo sukūręs pirmąjį dokumentinį filmą apie Mariupolį, irgi rusų mėgintą okupuoti 2014-aisiais, pirmojo karo su Rusija metu.
M. Kvedaravičius yra minėjęs, kad daugiau į Mariupolį nebevažiuos, tačiau planus pakeitė – nutarė sukurti dar vieną dokumentinį filmą apie šį miestą. Iš Ugandos su sužadėtine jis grįžo į Lietuvą, o iš čia per Lenkiją ir jau karo apimtą Ukrainą kovo 19-ąją pasiekė Mariupolį.
